suimka

×sùimka (hibr.) sf. (1) Lž, Vkš drabužio susiaurinamoji, sutrumpinamoji, suimamoji vieta, įlenkimas į vidų: Mat kiek suplonėjau – jau antrą sùimką reiks suimti aprumbe Brs. Čia tiek sùimkų, ka greit neišaugtum (3 prs.) Trk. Suvarstyk suimkelę, ir būs geri marškiniai Šts. Koptūnai buvo su trims suimkelėms par rankovę Ggr.